Ar tu tikrai dirbi psichologiškai saugioje aplinkoje?
Psichologinis saugumas skatina dalijimąsi žiniomis ir klaidomis (sužinai ko nekartoti), mokymąsi ir naujoves, kūrybiškumą, efektyvų komandinį darbą (komandos greičiau išsiaiškina problemas ir sprendžia jas). Padeda darbuotojams atskleisti savo potencialą, išnaudoti latentinius gebėjimus tikslams pasiekti, tyrinėti naujas galimybes bei imtis veiksmų.
Mariana Kuprienė
6/11/20253 min read
Pabandyk akimirkai sustoti ir paklausti savęs:
Ar gali drąsiai išsakyti savo nuomonę darbe, net jei ji nepopuliari?
Ar susirinkimuose daugiau diskusijų ar nutylėjimų?
Ar gali pripažinti klaidas nebijodamas neigiamų pasekmių?
Ar gali lengvai kitų komandos narių paprašyti pagalbos?
Jei dalis atsakymų yra neigiama, verta pagalvoti, ar tavo darbo aplinka tikrai psichologiškai saugi.
O kas, jeigu psichologinio saugumo nėra?
Pateiksiu kelias situacijas, kurios gali atrodyti mažiau matomos, bet labai reikšmingos:
Darbuotojas klaidą padarė pirmą kartą, bet vietoj palaikymo susilaukė sarkastiško komentaro visos komandos akivaizdoje.
Darbuotojas pateikė idėją, bet kolega jį nutraukia vidury sakinio su fraze: „Gerai, bet grįžkim prie realybės.“
Jaunas specialistas vengia užduoti klausimus mokymuose, nes bijo pasirodyti neišmanantis.
Darbuotojas susirinkime pasiūlo patobulinimą, bet vadovas sarkastiškai atrėžia: „Mažiau galvok, daugiau dirbk.“
Klientai man kartais sako: „Aš žinau, ką reikėtų pasakyti... bet geriau patylėsiu“.
Kai darbe trūksta psichologinio saugumo, žmonės:
Bijo išsakyti savo idėjas, nes nenori pasirodyti „nežinantys“ ar „netikę“;
Vengia užduoti klausimų, nes bijo atrodyti silpni ar kvaili;
Jaučia, kad jų nuomonė nėra svarbi;
Patyrę kritiką ar viešą gėdinimą, renkasi tylą.
Kas iš tikrųjų yra psichologinis saugumas?
Tai ne „gerumas“ ar „komfortas“. Psichologiškai saugi komanda nėra ta, kur visi visada sutaria. Atvirkščiai – ten vyksta diskusijos, nesutarimai, bet tai daroma su pagarba. Nes žinai, kad niekas tavęs nesmerks, nebaus, nesumenkins. Psichologinis saugumas nereiškia, kad visi privalo sutikti. Tai reiškia, kad visi gali kalbėti. Tai aplinka kurioje būti savimi ir nebijoti pasakyti, ką galvoji, pripažinti klaidas, dalintis idėjomis ir užduoti klausimus be baimės dėl neigiamų pasekmių, Tai ne komforto zona, o pagarbi ir atvira erdvė mokymuisi ir augimui.
Kaip sau padėti?
Jei darbe jauti įtampą, tylą ar baimę pasisakyti, tai ženklai, kad saugumo trūksta. Štai ką gali padaryti:
1. Pirmiausia, padaryk tai, kas nuo tavęs priklauso:
Mokykis nustatyti ribas ir suteik grįžtamą ryšį vadovui/kolegai apie jo destruktyvią ar neargumentuotą kritiką.
Išlaikyk darbo ir poilsio balansą. Svarbu daryti pertraukas tiek darbo metu, tiek kokybiškai ilsėtis savaitgaliais, kad atgautum jėgas ir pailsėtum. Šviesus protas daug geriau moka spręsti problemas.
Kalbėkis su HR ar komanda, kartais žmonės tiesiog nesuvokia/neįsisąmonina, kad kuria neigiamą aplinką.
Nevenk spręsti kylančių problemų ir pabandyk pabūti nepatogiu, nes tai yra raktas į psichologinį saugumą.
2. Stiprink vidinius resursus:
Reflektuok ir kasdien skirk 5 min. savęs paklausti: „Kaip jaučiuosi šiandien darbe? Kokios situacijos ir mintys sukėlė man šį jausmą?“
Įvardink emocijas ir priimk jas. Tai palengvina išbuvimą sunkesnėje situacijoje. Ne visada viskas bus lengva, tai normalu.
Puoselėk emocinį atsparumą: miegas, fizinis aktyvumas, kvėpavimo pratimai, sąmoningumo didinimas.
Ieškok bendrystės: kalbėkis su žmonėmis, kurie jaučiasi stabiliau ir gali tave įkvėpti. Saugumas gimsta iš ryšių.
Atpažink savo stiprybes: pastebėk, kas tau sekasi, ir pasidžiauk net mažais laimėjimais darbe.
3. Jei situacija nesikeičia:
Įvertink, ar darbe dar lieka erdvės pokyčiams.
Jei ne, tavo psichinė sveikata yra svarbesnė už bet kokią darbo poziciją. Jei ilgainiui jautiesi prislėgtas, įsitempęs, išsekęs, galbūt metas ieškoti kitos aplinkos?
Kartais verta pasikonsultuoti su psichologu
Psichologinis nesaugumas darbe dažnai paliečia giliausias mūsų patirtis: baimę būti atstumtam, gėdą, žemą savivertę. Dirbant tokioje aplinkoje ilgą laiką sunku net suprasti, kur baigiasi stresas darbe ir prasideda lėtinis nuovargis bei nerimas.
Jei abejoji, ar tavo patiriami jausmai yra „normalūs“ susisiek su manimi. Kartu galėsime patyrinėti, kas vyksta, ir atrasti būdą, kaip tau padėti.
Jei nori išgirsti daugiau įžvalgų apie psichologinį saugumą, kviečiu peržiūrėti mano interviu YouTube, kur dalinuosi savo įžvalgomis apie psichologinį saugumą darbe. Įrašas žemiau.

