Žema savivertė: kodėl jautiesi nepakankama (-as) ir kaip tai susiję su vaikyste

Ar atpažįsti šį jausmą: gyvenime viskas lyg ir gerai: darbas, atsakomybės, santykiai, kasdienybė, atostogos, bet viduje vis tiek nuolatinė įtampa. Jausmas, kad kažko trūksta. Kad reikia labiau stengtis. Kad darai nepakankamai. Ir niekaip nesupranti, iš kur tai atsiranda.

Atsakymas dažnai glūdi giliau, nei atrodo. Jis kyla iš tavo vaikystės patirčių ir išmoktų elgesio modelių.

Kas iš tikrųjų slypi už žemos savivertės

Žema savivertė retai būna tik „pasitikėjimo savimi trūkumas". Dažniausiai tai giluminiai įsitikinimai apie save, vadinami schemomis.

Schema - tai tarsi vidinis filtras, per kurį matai pasaulį, santykius ir save patį. Ji susiformuoja vaikystėje, kai vaikas dar nemoka kritiškai vertinti, kas jam nutinka. Kai tėvas nuolat kritikuoja, vaikas nemanys „tėvas per daug reiklus ir griežtas." Jis manys: „su manimi kažkas negerai."

Ir tie įsitikinimai „aš nepakankamai gera (-as)", „meilę reikia užsitarnauti", „jei suklysiu, nuvilsiu kitus", „aš vis kartoju tuos pačius santykius“ lieka. Metai eina, žmogus užauga, bet schema visą laiką veikia toliau. Tyliai. Fone. Kaip operacinė sistema.

Žema savivertė tampa neigiama pasekme į skausmingą patirtį, kuri tiesiogiai susijusi su didesniu nerimu, depresija ir santykių sunkumais tolimesniame gyvenime.

Trys būdai, kaip psichika bando tave apsaugoti

Kai giluminis įsitikinimas apie save yra skausmingas, psichika ieško būdų su tuo susitvarkyti. Tai skirtingi apsaugos režimai (tavo įveikos) ir greičiausiai atpažinsi save bent viename.

Vengimas. Kai nepabandai, nėra rizikos suklysti. Atsisakai galimybių, pasitrauki iš santykių pirma (-as), kol kitas dar nespėjo palikti. Vengi emocijų, nemalonių situacijų. Iš šalies gali atrodyti, kad tiesiog „nenori". Iš tikrųjų – saugaisi atstūmimo ar nesėkmės. Ir nerimas, kurį jauti prieš tam tikras situacijas, dažnai yra šio mechanizmo palydovas, kūnas signalizuoja pavojų ten, kur jo objektyviai nėra.

Pasidavimas. Tvirtai tiki, kad tavo neigiami įsitikinimai apie save ar kitus yra teisingi ir nedarai nieko aktyvaus, kad situacija pagerėtų. Tai tarsi sustingimas. Gali nepastebėti arba tiesiog atmesti šiltą, mylintį kito elgesį, nes jis neatitinka to, ką apie save žinai. Nuolat paklusti išoriniams reikalavimams, nebrėži ribų, jautiesi bejėgė (-is). Pasikartojantys santykių scenarijai neretai kyla būtent iš šio režimo, nes giliai viduje tiki, kad kitaip ir negali būti.

Hiperkompensacija. Bandai viską kontroliuoti arba padaryti tobulai, kad pagaliau pasijausti pakankama (-u). Dirbi iki išsekimo, niekada neprašai pagalbos arba nuolat nori atrodyti stipri (-us). Iš išorės tai atrodo kaip sėkmė. Bet kai kažkas nepavyksta, sistema griūva. Nes visas vidinis stabilumas buvo pastatytas ant sąlygos: „privalau viską daryti teisingai, be teisės suklysti." Perdegimas ir žema savivertė dažnai eina koja kojon būtent dėl šios priežasties.

Vidinis kritikas: balsas, kuris skamba tavo galvoje

Beveik kiekvienas, kovojantis su žema saviverte ar nepasitikėjimu savimi, turi stiprų vidinį kritiką.

• „Vėl padarei ne taip ",

• „Nieko nesugebi atlikti gerai",

• „Nepakankamai stengiesi, esi netikusi (-ės) ,

• „Kokia (-oks) tu savanaudė (-is), tinginė (-ys).

Šis balsas dažniausiai nėra tavo. Tai reikšmingo tau suaugusiojo žodžiai iš vaikystės: kritikuojančio tėvo, emociškai neprieinamos mamos, reiklios mokytojos ar griežtos tetos. Būdama (-as) vaiku negali to balso atremti, todėl pasiimi viską sau ir susitapatini. Ir po daug metų tas balsas skamba jau tavo galvoje tavo balsu.

Bet tai yra išmoktas balsas. Ir su juo galima išmokti tvarkytis.

Galbūt jau atpažįsti save šiame aprašyme, bet vis tiek sunku suprasti, kodėl tam tikrose situacijose reaguoji automatiškai, save kritikuoji ar santykiuose prarandi save.

Atlik trumpą savivertės testą ir sužinok:

- Kas stipriausiai veikia tavo savijautą

- Ar tavo gyvenime dominuoja vidinis kritikas, įveikos ar sveikas režimas

- Kaip tai gali veikti tavo santykius ir emocinę būseną

Testas trumpas, anoniminis ir skirtas savęs pažinimui.

Kas nutinka, kai sistema nebeveikia

Kol gyvenimas atitinka vidines taisykles (schema veikia fone, gynybos mechanizmai saugo, kritikas tyliai stebi), tol žmogus funkcionuoja. Bet gyvenimas yra nekontroliuojamas. Santykiai baigiasi. Darbai keičiasi. Žmonės nuvilia. Tu suklysti. Ir tada sistema sutrinka.

Apima nerimas, kuris nepraeina. Apatija ar depresija be akivaizdžios priežasties. Perdegimas ir motyvacijos stoka. Santykių scenarijus, kuris kartojasi trečią kartą. O kartu ir pojūtis, kad atėjo krizė.

Tokiu momentu pagalvoji: „su manimi kažkas negerai", Iš tikrųjų tai reiškia ką kitą: tiesiog senas būdas gyventi nebeveikia. Nepatikėsi, bet čia ir atsiranda galimybė viską pradėti kitaip.

Geroji žinia: tu esi daugiau nei tavo schemos

Kiekvienas žmogus turi savo sveiką dalį. Net jei šiuo metu ji tyli. Net jei ją užgožia kritikas arba apsaugos mechanizmai. Ši dalis suteikia vidinį palaikymą, normalizuoja tavo būsenas ir ieško sprendimų. Tai tavo vidinis globėjas. Ir būtent ši dalis stiprina savivertę.

Ši dalis gali būti ugdoma. Darbas su giluminiais įsitikinimais ir savivertės stiprinimu duoda ilgalaikių rezultatų.

Ar atpažįsti save?

Sustok akimirkai.

Ar dažnai jauti, kad reikia dar labiau stengtis, nors jau ir taip darai daug?

Ar tavo santykiuose kartojasi tie patys scenarijai?

Ar kasdien kovoji su nerimu ar bėgi nuo jausmų?

Jei bent į vieną atsakei „taip", tuomet sužinok, kuris režimas šiuo metu veikia tavo gyvenimą labiausiai

Sukūriau trumpą testą, kuris padės atpažinti, kas šiuo metu labiausiai dominuoja tavo kasdienybėje: vidinis kritikas, įveikos režimas ar sveika tavo dalis.

Jei po testo kils klausimų arba norėsi suprasti savo rezultatus giliau, susisiek su manimi. Dirbu remdamasi Schemų terapijos principais. Galiu tau padėti.

Tai ne diagnozė. Tai pirmas žingsnis link aiškumo.